Japoniškos valgymo lazdelės (jap. hashi), Tolimųjų Rytų stalo įrankių atitikmuo, kuriomis valgomas maistas, yra dvi tam tikro ilgio lazdelės, pagamintos iš medžio arba bambuko, porceliano, kaulo, metalo, dramblio kaulo, poliruotos ir kartais padengtos ornamentais. Kartais lazdelės gaminamos iš brangiųjų metalų, pvz., aukso ar sidabro. Tai daug brangesnis gaminys nei lazdelės iš plastiko, bambuko ar medžio, todėl tai yra prabangos prekė. Jos populiarios visame pasaulyje, tačiau dažniausiai naudojamos Azijos šalių virtuvėje. Lazdelės būna dviejų ilgių – trumpesnės, naudojamos ir valgant, ir gaminant maistą, ir ilgesnės, maždaug 30–40 cm ilgio, naudojamos kepimui ar virimui. Labiausiai paplitusios yra vienkartinės lazdelės (jap. waribashi), pagamintos iš medžio arba bambuko (visada surištos – prieš valgį visi jas patys išardo, todėl garantuojama, kad jos buvo nenaudotos). Jos nelaidžios šilumai, todėl jomis patogiau valgyti, be to, jos labai dažnai būna lakuotos ir dekoruotos. Iš metalo pagamintos valgymo lazdelės dažnai būna papildomai užlenktos galuose, kurie naudojami maistui suimti – kad ryžiai ir paruoštas maistas neišslystų iš jų rankų. Medinės ir bambukinės valgymo lazdelės taip pat lakuojamos, kad būtų atsparios vandeniui.
Dažnas europietis, apsilankęs japonų restorane, klausia: „Kaip valgyti suši lazdelėmis?“ ir kaip laikyti ir naudoti šį specifinį stalo įrankį. Valgyti lazdelėmis savaime nėra sudėtinga ir lengva išmokti laikantis kelių paprastų nurodymų. Trys dalykai, kuriuos reikia turėti omenyje pradedant valgyti lazdelėmis:
Laikydamiesi pirmiau pateiktų patarimų turėtume sėkmingai valgyti japonišką maistą tradiciniu stiliumi.
Kai jau žinome, kaip laikyti valgymo lazdeles, turėtume atkreipti dėmesį į dar kelias smulkmenas. Japonai didelę reikšmę teikia pačiai valgymo technikai, taip pat savoir-vivre taisyklėms, kurių nesilaikymas gali būti vertinamas kaip apsirikimas ir rizika tapti pajuokos objektu. Todėl negalima žaisti su valgymo lazdelėmis, mosikuoti jomis, laižyti jų, kišti į maistą (tai siejama su aukomis mirusiesiems), nukreipti jų į daiktus ar žmones ir laikyti jas sugniaužtame kumštyje.