Tempura pradėta gaminti dar XVI amžiuje. Į Japoniją ji atkeliavo kartu su jėzuitais, kurie XVI a. atvyko į Japoniją su misija iš Portugalijos. Šį patiekalą jie valgė per sausringas dienas (lotyniškai quatuor tempora) – iš čia ir kilo pavadinimas „tempura“. Tempuros paruošimas ir skonis patiko japonams. Tiek, kad nusprendė ją įtraukti į savo tradicinį valgiaraštį. Japonai pasiekė tobulumo ruošdami tempurą, todėl šis patiekalas pamažu ėmė asocijuotis su Japonija, o ne su Portugalija. Iki šių dienų japoniškos tempuros receptas pagrįstas Edo laikotarpiu sukurtu metodu.
Tempura gali tapti beveik viskuo. Dažniausiai tai yra daržovių, jūros gėrybių, žuvies ar mėsos gabaliukai, apvolioti savitoje, plonoje ir švelnioje tešloje, kepti aliejuje. Tempuros paslaptis yra jos tešla – traški ir lengva, kuri tinka beveik prie bet kokio patiekalo. Tempura paprastai patiekiama su tentsuyu padažu (paruoštu iš daši, sojų padažo ir mirino), kuris dar labiau sustiprina unikalų patiekalo skonį.
Japonijoje galima rasti tempura patiekalams skirtų vietų. Kaip ir sušis, šis patiekalas taip pat turi savo meistrus. Tempura-ya-san, t. y. tempuros ruošimo specialistas, gali mus pavaišinti šiuo unikaliu patiekalu restoranuose, vadinamuose „tempura-ya“. Užsisakius tempurą tokio tipo restorane, meistras prieš svečią pateikia padažą ir baltą daikono ridiką. Tempura kepama svečių akivaizdoje ir atnešama, kai tik karšti gabaliukai būna paruošti.
Švelnią ir trapią tešlą reikia tinkamai paruošti. Ji šiek tiek primena blynų tešlą, tačiau yra tirštesnė. Tešla greitai išmaišoma – jos viršuje turi susidaryti gumuliukų, kurie vėliau iškeps. Priklausomai nuo maisto produkto, tešla būna dviejų rūšių. Plona tešla naudojama žuviai, daržovėms ir vėžiagyviams, o tirštesnė – jūros gėrybėms ir riebiai žuviai.
Tempura labai dažnai patiekiama kartu su sušiais. Šių dviejų patiekalų skoniai puikiai dera tarpusavyje. Pačius sušius taip pat galima aplieti subtilia tempura tešla – tokiu atveju gatavi suktinukai pjaustomi tik išėmus juos iš aliejaus ir nusausinus ant popierinio rankšluosčio.
Japonai pasiekė meistriškumo ruošdami tempurą. Kiekvienas, norintis paragauti autentiškos japonų virtuvės, turėtų paragauti tempuros – traški ir švelni tešla tinka beveik prie bet kokio patiekalo.