POPULIARIAUSI JAPONŲ VYRŲ IR MOTERŲ VARDAI

Vardų suteikimas Japonijoje

Daugelis japonų tiki, kad vardas gali nulemti vaiko charakterį ir netgi daryti įtaką jo sėkmei gyvenime ir bendravimui su kitais žmonėmis. Vardai dažnai parenkami atsižvelgiant į vaiko savybes, pvz., jei jis daug juokiasi arba turi šviesius plaukus, tai gali atsispindėti jo varde. Japoniškus vardus galima skirstyti į vyriškus ir moteriškus, tačiau yra ir didelė grupė vardų, kurie nepriskiriami jokiai lyčiai. Dauguma vardų užrašomi kandži rašmenimis, nors kai kuriems vardams naudojami hiragana, katakana ir net kandži ir kanos rašmenų derinys. Japonijos teisingumo ministerija reglamentuoja vardų, kuriuose yra kandži ženklų, suteikimą, kad kiti asmenys galėtų juos lengvai perskaityti ir užrašyti.

Japonų vyrų vardai ir jų reikšmės

Pagal tradiciją suteiktas vardas privalo turėti tam tikrą reikšmę. Dar visai neseniai tėvai daugiausia dėmesio skyrė tam, kad vardas būtų toks, kokio jie norėjo savo atžalai. Pastaraisiais metais pastebima, kad vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ką vardas reiškia, bet ir kaip jis skamba. Vyrų vardais dažnai vadinami tokie simboliai kaip hiro („platus“, „didžiulis“), ki („medis“, „stovintis“) ir ta („didelis“, „storas“). Jie gali baigtis hiko, pvz., Katsuhiko (勝彦), suke, pvz., Keisuke (慶介), arba hei, pvz., Junpei (淳平). Vardai, kurie baigiasi o ir shi, taip pat dažniausiai būna vyriškos giminės, pvz., Teruo (輝夫), Akio (昭雄), Atsushi, Takashi arba Kiyoshi.

Populiariausi vyrų vardai ir jų reikšmės

Bėgant metams keitėsi pavadinimų suteikimo mada. XX a. šeštajame dešimtmetyje berniukai dažniausiai buvo vadinami Shigeru („žydintis“, „vešlus“), Hiroshi („dosnus“, „klestintis“), Takashi („pagirtinas“), Osamu („drausmingas“, „mokytis“), Minoru („augti“). Septintajame dešimtmetyje populiarūs vardai buvo Makoto („sąžiningumas“, „tiesa“), Tsuyoshi („stiprus“, „drąsus“), Kenichi (ken – „išmintingas“, ichi – „pirmas“), Daisuke („puikus pagalbininkas“). XX a. 9-ajame dešimtmetyje tėvai savo atžalas dažniausiai vadino Shota („muša“, „gausa“), Takuya („vystymasis“), Kenta (ken – „sveikata“, ta – „gausa“), Tsubasa („sparnas“). Šiandien populiariausi vardai yra Yuma („pastovumas“, „tiesa“), Ren („lotosas“), Hiroto („turėti didelių siekių“), Shota ir Sho („skristi“).

Japonijos moterų vardai ir jų reikšmės

Moteriški vardai dažnai baigiasi skiemeniu ko, reiškiančiu vaiką, arba mi („grožis“), taip pat e, jo, na ir ka. Anksčiau rūpintasi, kad vardas turėtų konkrečią reikšmę ir ilgą tradiciją. Šiandien galima pastebėti, kad japonai vis dažniau renkasi gražiai skambančius vardus, nors jų reikšmė kartais būna miglota. XX a. 6-ajame dešimtmetyje populiariausi vardai buvo Kazuko (kazu – „taika“, ko – „vaikas“), Youko (you – „jūra“, ko – „vaikas“), Keiko (kei – „palaima“, ko – „vaikas“), Sachiko (sachi – „laimė“, ko – „vaikas“). XX a. 7-ajame dešimtmetyje mergaitės dažniausiai buvo vadinamos Youko (you – „saulė“, ko – „vaikas“), Tomoko (tomo – „žinios“, ko – „vaikas“), Yuuko (yuu – „turtas“), Mayumi (ma – „tiesa“, yu – „laisvė“, mi – „grožis“), Junko (jun – „nekaltumas“, ko – „vaikas“). Dešimtajame dešimtmetyje buvo populiarūs tokie vardai kaip Misaki (mi – „grožis“, saki – „klestėti“), Ai („meilė“), Mai („šokis“), Aya ( „spalvinga“). Pastaraisiais metais populiariausi vardai yra šie: Yuina (yui – „rišti“, „derinti“, na – „daržovė“, „žalia“), Hina (hi – „saulė“, „šviesa“, na – „daržovė“, „žalia“), Aoi („malda“), Yua (yu – „rišti“, a – „meilė“), Yui (yu – „rišti“, „tobulinti“, i – „drabužis“).