Vyšnių žydėjimo šalies nacionalinė valiuta yra jena. Japoniškoje notacijoje ji žymima „円“, tačiau, kad būtų lengviau bendrauti tarptautiniu mastu, paprastai bendroje apyvartoje vartojama „¥“, t. y. būdinga dvigubai kirčiuota raidė „Y“. Nors jena yra paslaptinga ir mažai domina Europos gyventojus, ji užima vieną iš pirmaujančių pozicijų – po dolerio ir euro – tarptautinėje valiutų rinkoje.
Japonijos valiutos pavadinimą įkvėpė vakarietiškos sidabrinės monetos, kurių salų šalyje ėmė rastis, kai po Meidži revoliucijos ji atsivėrė pasaulinei įtakai. Jena, pažodžiui reiškianti „apvalus“, apibrėžė monetų, kurias užsienio pirkliai, atvykę į Vyšnių žydėjimo šalį pirkti egzotiškų prekių, tokių kaip arbata, porcelianas ir švelnus šilkas, formą. Pasinaudodami Vakarų šalių ekonomikos pavyzdžiu, 1871 m. japonai pakeitė senąsias monetas – liejamas ir plokščias – kaldintomis apvaliomis monetomis. Taigi pasaulinė tendencija pasiekė ne tik Japoniją, bet ir kitus Tolimuosius Rytus. Štai kodėl Kinijos, Šiaurės ir Pietų Korėjos nacionalinių valiutų pavadinimai skamba taip panašiai – juanis (Kinija) ir vonas (Šiaurės ir Pietų Korėja) yra tiesiog „apvalios monetos“.
Iš pradžių jena buvo padalinta į šimtąsias ir tūkstantąsias dalis – seny ir riny, kurios veikė kaip atskiros smulkios monetos. Praėjus dešimtmečiui po jenos įvedimo į Japonijos rinką, apyvartoje pasirodė ir 1–20 jenų banknotai. Palyginti su šiandieniniais nominalais (net 10 000 jenų), senieji atrodo gana juokingai. Tačiau per daugiau kaip 150 metų Japonijos valiutos vertė labai pasikeitė. Po Antrojo pasaulinio karo jenos kursas buvo užfiksuotas itin žemas – okupacinė valdžia nustatė 1/360 JAV dolerio vertės. Sparčiai augant Japonijos ekonomikai, nacionalinė valiuta palaipsniui stiprino savo pozicijas ir XX a. 9-ajame dešimtmetyje pasiekė vieną didžiausių verčių. Šiandien Japonijos jenos kursas išlieka gana stabilus – apie 1/110 JAV dolerio. 100 jenų yra maždaug 0,63 euro.
Estetikos ir numizmatikos entuziastus taip pat sudomins japoniškų pinigų išvaizda. Kaip ir daugelyje kitų nacionalinių valiutų, jena turi šaliai būdingų grafinių motyvų. Ant apvalių monetų pavaizduoti tipiški japoniški augalai – ryžiai, chrizantemos, bambukai ir paulovnijos. Jose negalėjo trūkti vyšnios žiedų (žinoma!) ar visuotinai populiaraus mandarino vaisiaus. Japoniškos monetos, priklausomai nuo nominalo, gaminamos iš aliuminio, vario, cinko, alavo ir nikelio. Mažiausio nominalo – 1 jenos – monetoms gaminti naudojamas tik aliuminis, todėl moneta yra tokia lengva, kad gali laisvai plūduriuoti. Kita vertus, 5 ir 10 jenų monetos turi išskirtinę skylutę, kuri, priešingai nei atrodo, atlieka ne tik estetinę funkciją. Ji sumažina vienos monetos nukaldinimo sąnaudas, apsunkina sukčių darbą ir padeda pagyvenusiems žmonėms bei silpnaregiams atskirti atskirų nominalų formas.
Japoniški banknotai puošiami žymių veikėjų portretais ir japonams ypač svarbių vietų vaizdais. Ant 1000 jenų banknoto pavaizduotas žymus mokslininkas Hideyo Noguchi ir didingas Fudži kalnas. Didžiausio nominalo – 10 000 jenų – banknotą puošia japonų literatūros meistro Yukichi Fukuzawa portretas ir feniksas iš fenikso paviljono Byodoine.
Japonijos valiutos istorija neabejotinai yra svarbi Japonijos kultūros dalis ir atspindi šalies, kuri po šimtmečius trukusio visiško uždarumo palaipsniui atsivėrė pasaulinei įtakai, istoriją. Tačiau jei planuojate kelionę į Vyšnių žydėjimo šalį, praktiniai patarimai, kaip išsikeisti Japonijos valiutą, galimos atsiskaitymo formos ir… japoniškos kainos, jus tikrai domins labiau nei jenos istorija.
Japonija paprastai asocijuojasi su pažanga ir technologine plėtra, ir tai yra teisinga. Tačiau, nepaisant to, kas atrodo, japonai gana nenoriai ir retai naudojasi šiuolaikiniais mokėjimo būdais. Todėl vykstant į Japoniją reikia nusiteikti, kad daugelyje vietų negalėsite atsiskaityti kortele ir reikės turėti pakankamai grynųjų pinigų. O tai, deja, pareikalaus tam tikrų pastangų – ne tik dėl didelių kelionės išlaidų.
Geriausias ir saugiausias sprendimas, žinoma, yra išsikeisti valiutą prieš išvykstant iš šalies. Nors eurus ir dolerius galite tiesiog išsikeisti artimiausioje keitykloje, gauti jenų gali būti šiek tiek sudėtingiau. Japonijos valiutos galima užsisakyti kai kuriuose bankuose arba sužinoti, ar jos galima gauti kurioje nors vietinėje keitykloje. Bet kuriuo atveju verta nepamiršti iš anksto pasitikrinti dabartinį Japonijos jenų kursą ir palyginti jį su valiutos keityklos pasiūlymu.
Tačiau jei nepavyksta išsikeisti pinigų Lietuvoje arba tiesiog nemėgstate keliauti su didesniu grynųjų pinigų kiekiu, jenų galite išsigryninti ir vietoje. Užsienio korteles priimančių bankomatų rasite visą parą veikiančiose „7-eleven“ parduotuvėse ir pašto skyriuose. Tačiau turėkite omenyje, kad bankai gali imti didelius mokesčius už užsienio operacijas ir dvigubą valiutos konvertavimą – operacijos metu zlotai pirmiausia konvertuojami į eurus, o tik po to į jenas.
Keliautojams, planuojantiems kelionę į šią salų valstybę, svarbiausias finansinis klausimas yra… Japonijos kainos. Net ir patyrusiems Rytų mėgėjams, kurie jau yra keliavę į kitas Azijos šalis už nedidelį biudžetą, Japonija dažnai atrodo nepasiekiama kryptis – būtent dėl ekonominių priežasčių. Ar taip yra iš tikrųjų? Remiantis naujausia Jungtinės Karalystės „Holiday Money Report 2018“ 11 analize, Japonija užima antrąją vietą (atkreipkite dėmesį!) tarp pigiausių turistinių krypčių! Ataskaitoje nagrinėjamos populiariausių atostogų pirkinių ir malonumų – tokių kaip vandens buteliukas, gėrimas, vakarienė dviem ir net kremas nuo saulės ar priemonė nuo vabzdžių – kainos. Palyginti su praėjusiais metais, Japonijos kainos sumažėjo daugiau nei 20 %, todėl Japonija reitinge pakilo iš aštuntosios į antrąją vietą.
Žinoma, tyrime minėtos išlaidos sudaro tik dalį visų viešnagės išlaidų, kurių svarbią dalį, be kita ko, sudaro transportas. Vienos dienos bilietas Tokijo metro kainuoja 710 jenų, arba daugiau nei 4,40 EUR, o kelionė greituoju šinkanseno traukiniu iš Tokijo į Osaką kainuoja apie 14 000 jenų, arba maždaug 88 EUR. Jei norite sutaupyti pinigų nakvynei, ieškokite pigesnių variantų, pavyzdžiui, nakvynės namų arba „Airbnb“. Dvivietį kambarį Tokijuje galima užsisakyti už maždaug 9000 ¥ (56 EUR), o lovą bendrabutyje – vos už 2000 ¥ (apie 13 EUR). Japoniško maisto kainos taip pat neturėtų išgąsdinti turistų, įpratusių prie Vakarų Europos standartų. Kaip greitą užkandį, maistingą onigiri, arba japonišką sumuštinį su ryžiais, galima nusipirkti beveik kiekvienoje parduotuvėje vos už 160 ¥, t. y. apie 1 EUR. Tradicinis, sotus ramenas pigesniuose restoranuose kainuoja 800 ¥ (apie 5 EUR), o originalių suši galima įsigyti pigiau nei Lietuvoje. Žinoma, yra ir tokių vietų, kur net už pagrindinius patiekalus tenka sumokėti kelis tūkstančius jenų, tačiau rinkdamiesi pigesnius variantus galite lengvai neviršyti tam tikro biudžeto, neprarasdami kulinarinių atradimų malonumo.
Jei svajojate apie nuotykius Japonijoje, bet finansiniai rūpesčiai jus atbaido nuo kelionės planų, kodėl gi neperskaičiavus išlaidų ir nepasidomėjus pigesniais turistiniais pasiūlymais? Nors Japonija iš tiesų nėra viena pigiausių pasaulio vietų, tačiau nėra taip blogai, kaip atrodo – įdėjus šiek tiek pastangų ir išradingumo, net ir Japonijoje galima keliauti ekonominiu standartu!